Garsusis „Varnas“ buvo kuriamas labai nuosekliai, ypač tiksliai apskaičiavus kiekvieną smulkmeną, panašiai kaip sprendžiant matematikos uždavinį. Atiduodamas pirmenybę griežtai logikai ir racionalumui, kūrėjas tarsi atsisakė tokių aspektų, kaip intuicija, spontaniškumas ar įkvėpimas. E. Poe, atrodo, turėjo visiškai tikslią eilėraščio sukūrimo schemą. Iš pradžių reikia sugalvoti fabulą arba situaciją, apmąstytą nuo įžangos iki atomazgos, – jei šito nėra, neverta net griebtis plunksnos. Būtina numatyti net eilėraščio apimtį. Jis negali būti nei in line with ilgas, nei in keeping with trumpas. Toliau viską lemia technika ir įspūdžio vienovės pasiekimas bei išlaikymas. Įspūdžio vienovė – tai intonacijos, paprastai liūdnos, melancholiškos, pastovumas. Poetinį pasakojimą reikia sustiprinti garsiniais pasikartojimais, kurie tiesiog matematiškai reguliariai valdo sielos virpesius ir susijaudinimą. Originalumas – dar vienas privalomas principas, jei tik jam pasiekti nebus panaudota pernelyg daug išorinių efektų. Jis turėtų būti pasiektas naujai derinant gerai žinomus elementus. Taigi atrodytų, kad poezijoje viskas priklauso nuo pasirengimo, priemonių arsenalo valdymo ir teisingo apskaičiavimo. Gana paprasta! okayą gi, tuo patikėjo ne vienas E. Poe okayūrybos pasekėjas ar vertėjas.
No comments:
Post a Comment